Gyvenimas be pabaigos

 Asmeniškai aš visai nesuinteresuotas mirti. Negana to: mirtis manęs nepalies. Šis pasakojimas yra apie tai, ko ėmiausi, kad nemirčiau taip kvailai kaip kiti. Nėra nė kalbos numirti nesipriešinant. Mirtis – tinginių reikalas, tik fatalistai tiki jos neišvengiamumu.

Gerai įsidėmėkit šią tikrovę: jūs mirsite todėl, kad pasidavėte. Mirsite jūs, o aš ne.

Frédéric Beigbeder (Frederikas Beigbederis, g. 1965) – vienas žinomiausių šiuolaikinių prancūzų rašytojų, televizijos, spaudos, reklamos, naktinių klubų žvaigždė. Lietuvių kalba 2002 m. pasirodęs jo romanas „Meilė trunka trejus metus“ iškart tapo perkamiausia knyga, o knygos pavadinimas – visuomenėje tvirtai įsišaknijusia teze.
Tačiau dabar viskas pasikeitė. Buvęs barų liūtas – ne tik pavyzdingas sutuoktinis, bet ir rūpestingas dviejų dukterų tėvas, besistengiantis joms duoti visa, ko tik jos užsigeidžia. Net ir amžiną gyvenimą. Nes viskas prasidėjo nuo dešimtmetei dukrai staiga duoto pažado, kad „nuo šios minutės niekas niekada nemirs“. Sulaukęs penkiasdešimties, gyvenimą iš visų jėgų švaistęs autorius apie mirtį ima galvoti nuolat – ir vis labiau jos bijoti. Išeitis? Niekada nemirti. Kaip tai padaryti?
Frédéric Beigbeder leidžiasi į kelionę po naujausius mokslo atradimus, progresyviausias medicinos klinikas, įsiveržia į talentingiausių biologų ir genetikų laboratorijas tam, kad sužinotų, kaip gyventi amžinai. Prisipažinkite, juk ir jūs jau ėmėte maniakiškai rūpintis sveikata, mityba ir dienos režimu? Naktinį klubą pakeitėte sporto klubu? Visa tai daro ir autorius, kiekvieną sekundę nepamiršdamas pasijuokti iš savęs. Įžūliai ir ironiškai jis piešia savo kartos, bailiai drebančios mirties akivaizdoje ir ieškančios nemirtingumo, portretą.