Elvyra Katalina Kriaučiūnaitė (1942) FLAMENKAS II

„ ... nors E.K.Kriaučiūnaitei svetimas siurrealistinis mąstymas – ją veikiau domina prasmingas spalvinių dėmių komponavimas ant balto popieriaus lakšto, šitaip aranžuojant konkrečius motyvus, apeliuojančius į meniškai transformuotą sąmonės patirtį. Raudona spalva bei rožių žiedai išduoda aistringą nostalgiją ir moterišką prigimtį, rodomą „išskleistos vėduoklės“ pavidalu. Puošnios popierinės vėduoklės yra tarytum autorės vizitinės kortelės – kvietimas į pasimatymą, flirtas su prisiminimų atgaivintais vaiduokliais, šiek tiek manieringas ir kartu nuoširdus žaidimas su savimi. Šiuo požiūriu vėduoklė mena magišką veidrodį, kuriame regimos slapčiausios sielos vizijos, įgijusios pabrėžtinai patetiškas „rožines“ formas. Meilė sau ir pasauliui yra it viliojantis žiedų aromatas, tirpstantis nebūties paribiuose, bet turintis amžino tvarumo bruožų.“ (Algis Uždavinys. Literatūra ir menas, 2007 06 29). © Fotografė - Daiva Liubamirskaitė.