Elvyra Katalina Kriaučiūnaitė (1942) ROŽĖS TAU I

„Menininkės teigimu, jai visada buvo svarbus dialogas su vidiniu Aš, su vidiniu Kitu, su aplinka. Kaip tokio dialogo ženklas Elvyros Katalinos darbuose atsirado apskritimo forma. Spalvų, medžiagų daugiasluoksniškumas, virvelių sukuriama linijų stichija, vingrių linijų žaismas, vos pastebimas paslaptingas atspaudo pasislinkimas jos darbuose akcentuoja tą Aš ir Kitas ryšį. Tai lyg buvimas su kitais: juos liečiant, regint, mylint, užjaučiant ar dirbant kartu. Tokie kintantys savitarpio dėmenys dailininkės darbuose atsiranda metalo plokštelės, virvutės, tinklo pavidalais, sukurdami žmogiškąjį kultūros pasaulį.“ (Dalia Montvilaitė). © Fotografė - Daiva Liubamirskaitė.