Irena Daukšaitė Guobienė (1942) BALTOJI PAŽADŲ PAUKŠTĖ. Iš Cklo STALAS

„Nauju etapu, apibendrinusiu stilistinius kūrybos bruožus, tapo 1999 m. vykusi personalinė I. Daukšaitės-Guobienės estampų paroda „Stalas“. Daugiaprasmis ir ypač talpus sumanymas dailininkei kilo iš pokalbių su poezijai neabejinga mama, kurios nuomone, poezija slypi visur, net paprasčiausiame daikte, pavyzdžiui... stale. Kaip įrodymą ji čia pat sukūrė eilėraštį. Po daugelio metų ta scena tapo parodos tema, išeities tašku, atvėrusiu naujų ieškojimų horizontus. „Stalas“ – tai emocionalus, subtilus, metaforų ir asociacijų turtingas kūrinių ciklas. Jį sudaro didelio formato stačiakampio pavidalo lakštai, simboliškai įprasminantys stalo paviršių. Stalo, apie kurį sukasi mūsų gyvenimas, kuriame per ilgus amžius liko daugybė pėdsakų. Tai plokštumos, „apaugusios“ prisilietimais, mintimis, talpinančiomis džiaugsmą ir skausmą, kupinos namų šilumos ir jaukumo. Kartu jos ženklina ir praradimą, neišsipildžiusius lūkesčius. Subtilūs piešinio intarpai ciklo lakštuose jungiami su gilios, iš vidaus švytinčios spalvos oforto atspaudu („Žvilgsnis į nakties dangų“, „Baltoji pažadų paukštė“ ir kt.). Nusakydama parodos temą, dedikuotą Mamai, katalogo įžangoje dailininkė rašė: Stalas, virš kurio sklando Baltoji Likimo paukštė. Kur mūsų šaknys ir mūsų sparnai... (...) Stalas, kuris yra Gyvenimas. Kur mūsų tuštybės apžavai ir skurdas...“ (Regina Urbonienė). © Fotografė - Daiva Liubamirskaitė.